- dobruoti
- dobrúoti, -úoja, -ãvo intr. 1. Jn(Kv) aiškiai, išmintingai kalbėti. 2. niekus kalbėti, plepėti, stėnauti: Boba atsisėdusi bedobrúoja, t. y. niekus šneka J. Kad pradės dobruoti atejęs jų dėdė, turu trauktis nu stalo Klm. | refl.: Dobrúojas ten susistoję Prk. \ dobruoti; nudobruoti; padobruoti
Dictionary of the Lithuanian Language.